Pagrindinės dantų priežiūros taisyklės

1. Prieš valydamiesi dantis šepetėliu,visų pirma išvalykite tarpdančius specialiu siūlu, kurių gausus pasirinkimas vaistinėse ir parduotuvėse. Tai apsaugos nuo akmenų formavimosi ir neleis vystytis kariesui, nes pašalinami mikroorganizmai ir maisto likučiai. Nenaudokite paprasto siūlo - įsipjausite dantenas ir pažeisite dantis.
2. Dantų šepetėlis turi būti vidutinio kietumo suaugusiam žmogui ir minkštas - vaikui. Labai kieti dantų šepetėliai gali gadinti (braižyti) dantų emalį. Dantų šepetėlį patartina keisti kas 3 mėnesius, o jei susidėvi greičiau, ir dažniau. Niekada jo neskolinkite kitam žmogui, kas dažnai pasitaiko vaikų darželiuose, mokyklose.
3. Dantis būtina valyti bent 2 kartus per dieną - ryte ir vakare. Valykite visus dantų paviršius. Kruopščiai nuvalytas turi būti kiekvienas dantis, tik tada galima išvengti dantų gedimo.
4. Dantis valykite pasta, kurioje yra fluorido - jis sustiprina dantų emalį, dėl to dantys tampa atsparesni aplinkos veiksniams. Dantų pastose, priklausomai nuo gamintojo, yra atitinkamas fluorido kiekis (vidutiniškai 0,15%). Atsargiai naudokite balinančias dantų pastas, turinčias abrazyvinių (kietų) dalelių, kurios gali pažeisti emalį. Vaikams skiriamos vaikiškos dantų pastos, kurios paprastai yra atskiros pieniniams ir tikriesiems dantims.
5. Būtinai vieną kartą per metus apsilankykite pas stomatologą ar burnos higienistą.

Burnos skalavimo skysčiai

 

• Kad efektyviausiai atliktum burnos higienos procedūras reikalinga: valymasis dantų pasta, tarpdančių siūlas bei burnos skalavimo skystis.

• Skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu.
• Skalavimo skysčio pagalba veikiami ne tik dantys, bet ir burnos minkšteji audiniai (tarp jų ir liežuvis).

Kaip veikia burnos ertmės audinius skalavimo skystis? - viskas priklauso, nuo to, kokios medžiagos įeina į skysčio sudėtį, tokį gaunam ir rezultatą:

• Gaivinantis efektas
• Apsauga nuo karieso
• Antibakterinis, antiseptinis poveikis
• Jautrių dantų apsauga


Skalavimo skysčio ingredientai:

• Peroksidas - antiseptikas, kuris padeda gydyti burnos gleivinės opeles ir gingivitą (skysčius su šia medžiaga - vartoti tik ribotą laikotarpį).
• Chlorheksidinas - antibakterinė ir antivirusinė medžiaga, padedanti gingivitui ir kitiems burnos uždegimams gydyti, apsaugai nuo karieso ( skysčius su šia medžiaga vartoti tik ribotą laikotarpį - apie 2 sav.).
• Fluoras - apsaugo nuo dantų karieso ir dantenų ligų.
• Kalio chloridas - sumažina dantų jautrumą.
• Triklosanas - antibakterinė medžiaga.
• Įvairios žolelės - padeda nuo uždegimų.

Skalavimo skystis nėra nuodingas, tačiau ryti jo nederėtų. Netyčia prarijus mažą kiekį, didelių problemų kilti neturėtų. Tačiau, jei skysčio sudėtyje yra peroksido, chlorheksidino, o vaikams - fluoro - tai gali atsirasti ir problemų, tačiau, kaip bebūtų pavojus atsiranda tik po daugkartinių praryjimų, tad tuom piktnaudžiauti nereikėtų.

Jei skalavimo skystyje yra alkoholio, kai kam galimas gleivinės dirginimas, o jei vaikai dažnai ar daug praris tokio skysčio - galima intoksikacija. Todėl vaikams ir žmonėms, kuriems pasireiškia dirginimas, patariama vartoti skystį, kurio sudėtyje nėra alkoholio.

Daugelyje burnos skalavimo skysčių yra alkoholio. Tyrimai parodė, kad kartais jis sudaro net 26 proc. produkto. Jis reikalingas tam, kad kiti ingredientai, tokie kaip mentolis, eukaliptolis ir timolis, galėtų prasiskverbti pro akmenis ir juos tirpdyti.
Tačiau alkoholis sunaikina į gleives panašų apsauginį sluoksnį, kuris palaiko drėgmę, ir išsausina burną. Dėl to iš jos gali pradėti sklisti blogas kvapas, atsirasti nemalonus gėlimo pojūtis.

Kada vartoti skalavimo skystį?

Vieni pataria, skalavimo skystį vartoti iškart po dantų išsivalymo, nes tada skysčio sudėtyje esančios veikliosios medžiagos efektyviausiai veikia burnos audinius.

Kiti pataria skalauti parėjus tam tikram laikui po išsivalymo, motyvuojant, kad tada palaikomas normalus pH burnoje ilgą laikotarpį.

O treti teigia, kad visiškai nesvarbus laikas, kada naudojamas - svarbiau, kad tai būtų kokybiškas skystis,bet, žinoma vertėtų pasikonsultuoti ir su savo stomotologu ką ir kaip naudoti!

Kaip išsirinkti dantų šepetėlį?

Taisyklinga burnos higiena – tai ne tik puiki šypsena. Visų pirma tai – sveikata. Ne paslaptis, kad dantenų ligos padidina riziką susirgti sunkiomis širdies ligomis ir netgi diabetu!

Pagrindinis ginklas kovoje su ėduonimi, parodontoze ir kitomis iš burnos sklindančiomis negandomis – dantų šepetėlis.

Dantų šepetėlių kietumas

Dantų šepetėliai pagal kietumą skirstomi į 5 grupes: labai minkšti, minkšti, vidutiniai, kieti, labai kieti. Rinktis turėtum atsižvelgdama į savo poreikius.

Labai minkšti (sensitive) šepetėliai skirti vaikams ir suaugusiesiems, segantiems dantenų ir kietųjų dantų audinių ligomis – parodontitu, I ir II laipsnio dantų paslankumu, turintiems emalio pažeidimų, kai emalis ne visai išsivystęs arba jo apskritai nėra.
Minkšti (soft) dantų šepetėliai tinka tiems, kieno dantenos linkę kraujuoti, tapo jautrios dėl hormonų pokyčių (pvz. nėštumo metu, maitinant kūdikį, sergant cukriniu diabetu ir kt.).

 

Vidutinio kietumo (medium) šepetėlis populiariausias, jis rekomenduojamas kasdienei dantų higienai suaugusiesiems, kurių burnos ertmė sveika.
Jei rūkai, dažnai mėgaujiesi kava bei juodąja arbata, ar šiaip ant tavo dantų labai linkę kauptis apnašos – rinkis šepetėlį kietais šereliais (hard).
Labai kieti (extra hard) šepetėliai naudojami dantų protezams, kabėms valyti – apie tai, kad reikia būtent tokio šepetėlio, tau turėtų pasakyti odontologas.

Svarbios smulkmenos

Galvutės ilgis. Atkreipk dėmesį į šepetėlio galvutės ilgį. Idealiu atveju ji turėtų apimti 2–2,5 dantų vienu metu. Kaip tik tokio ilgio galvutė leidžia pasiekti geriausią valymo efektą. Jei galvutė ilgesnė, apimanti daugiu dantų – valymo efektyvumas sumažėja, su šepetėliu sunkiau pasiekti ir gerai nuvalyti tam tikrus plotus.

Galvutės forma. Šepetėlio galvutė turėtų būti suapvalintos formos – taip kyla mažesnė rizika sužeisti burnos gleivinę. Atkreipk dėmesį ir į nugarėlę: geriausia jei ji pagaminta iš minkštos medžiagos, gruoblėtu paviršiumi. Tada šereliams valant dantis, šepetėlio nugarėlė švelniai brauks apnašas nuo vidinių burnos ertmės paviršių.

Šereliai. Šereliai gali būti natūralūs ir dirbtinio pluošto. Moksliškai įrodyta, kad naudoti dantų šepetėlius natūralaus pluošto šereliais kenksminga: jie sugeria vandenį, taip sukuriama palanki terpė žalingoms bakterijoms daugintis. Todėl rinkis tik dirbtinio pluošto šerelius. Pastarieji tinkamai apdoroti, jų galiukai suapvalinti, taigi netraumuos nei dantų emalio, nei burnos gleivinės.

Elektrinis ar ne? Nors elektriniai dantų šepetėliai ir atrodo išmanesnis pasirinkimas, vis dėlto atlikus mokslinius tyrimus didelio jų pranašumo nenustatyta. Todėl odontologai rekomenduoja vadovautis principu: rinkis tai, kas tau patogiau. Patogesnis dantų šepetėlis užtikrina, jog dantis valysiesi mieliau ir ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms nepatinka vibracija, kurią skleidžia elektrinis dantų šepetėlis. Kitiems – atvirkščiai, būtent toks šepetėlis padeda geriausiai išsivalyti dantis. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems artritu, gali būti keblu 2 minutes intensyviai įvairiomis kryptimis judinti ranką.

Sekundžių tikslumu. Jei nuolat dantis valaisi paskubomis, geriausia vonioje turėti laikmatį ar smėlio laikrodėlį, kuris neleistų apsimesti, kad tos 30 sekundžių, per kurias brūžinai savo dantis, prilygsta 2 minutėms.

Tikroji dantų pastos tūbelių žymėjimo spalvomis reikšmė

 

Internete, ypač, jeigu lankotės socialiniuose tinkluose, draugai kartais pasidalina nuotrauka, kurioje pavaizduotos dantų pastų tūbelės ir mistiniai jų spalvų paaiškinimai.

Dažniausiai būna prierašas: „Saugokitės pirkdami dantų pastą. Pakuotės apačia yra pažymėta spalviniu ženklu. Ir aš žinau, ką reiškia tos spalvos!
Žalia: natūrali sudėtis; Mėlyna: natūrali + vaistai; Raudona: natūrali + cheminiai ingredientai; Juoda: Absoliuti chemija.“

Tikroji dantų pastų tūbelių žymėjimo spalvomis reikšmė

Šia žinute siekiama įteigti, kad žmonės turėtų rinktis dantų pastą remiantis kažkokios spalvos juostele dantų pastos tūbelės apačioje.
Iš tiesų tai šie stačiakampiai spalvų žymekliai, kuriuos galite rasti ant daugelio dantų pastų pakuočių, nė kiek neatspindi cheminės dantų pastos sudėties. Gamyboje jie vadinami „žymekliais“ (angl. „eye marks“) ir yra dažnai naudojami pakavimo proceso metu, kai pjaustymo staklių robotas skanuoja pakuotes ir „pamatęs“ žymeklį, tą vietą įpjauna.
Skirtingos spalvos naudojamos pjaustymo ar spausdinimo įrenginių sensorių veiksmams atlikti. Beveik visos pakuotės turi tokius žymeklius, tačiau jie ne visada būna matomi vartotojams, o, be minėtų spalvų, dar naudojamos pilka ir violetinė.

Bet kokiu atveju, spalvos pakuotės dugne neturi jokio ryšio su chemine dantų pastos sudėtimi ir, renkantis dantų pastą, patariame kreipti dėmesį į sudėtį, nurodytą ant pakuotės ar pasiteirauti
stomatologo. 

Dantų balinimas

 

Dantų balinimas – su kiekvienais metais vis labiau populiarėjanti procedūra, apie kurią svajoja didelė dalis žmonių.

Atlikus šią procedūrą, šypsena tampa pastebimesnė ir akivaizdžiai gražesnė. O tuo pat metu pakyla ir žmogaus pasitikėjimas savimi.

 

Kodėl verta balinti dantis?

• Gražesnė šypsena ir dėmesio patraukimas.
• Pasitikėjimo savimi įgavimas.
• Bendravimo su aplinkiniais problemos išsprendimas. Kartais negražūs dantys gali sukelti diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, nes tuomet nenorima rodyti savo dantų, šypsenos, stengiamasi juos pridengti ranka arba apskritai vengiama ilgesnio bendravimo kontakto.
• Procedūrą galima atlikti ir namuose.
• Nereikalinga jokia operacija, galinti pakeisti danties struktūrą.

Kokių neigiamų pasekmių galima sulaukti balinant dantis?

• Po dantų balinimo reikia vengti dantų spalvą galinčių pakeisti maisto produktų, tokių kaip kava, juodoji arbata, raudonas vynas bei žinoma – tabakas.
• Dantis balinant peroksidu galima sulaukti dantų padidėjusio jautrumo šaltiems ir karštiems patiekalams ar gėrimams.
• Plombuoti dantys gali likti dėmėti, kadangi balinant dantis visos burnos ertmėje esančios plombos spalvos nepakeičia. Tokiu atveju papildomai reikia keisti plombas.

Nemažai kam gali kilti klausimas, kiek laiko bus galima džiaugtis baltais dantimis po balinimo. Šis laiko tarpas priklauso nuo skirtingų veiksnių:

• Procedūros veiksmingumui įtakos turi danties tipas, kuriam atliekamas balinimas.
• Dėmių esančių ant danties kiekis ir spalva.
• Norimas dantų baltumo lygis.
• Balinimo priemonės tipas ir stiprumas.

Kaip išsirinkti sveiką dantų pastą?

Dabar vis daugiau žmonių linkę naudoti natūralias, ekologiškas
dantų pastas, kuriose nėra kenksmingų cheminių medžiagų. Į ką gi reikia atkreipti dėmesį renkantis tinkamą dantų pastą?

 

 

 

 

Odontologai pataria rinktis dantų pastą atsižvelgiant į dantų ir dantenų būklę. Svarbu atkreipti dėmesį į pastoje esančias veikliąsias medžiagas, kokių yra augalinių ekstraktų ar mineralinių druskų ir panašiai. Prieš renkantis dantų pastą, geriausia pasikonsultuoti su odontologu, kuris patars, kokia pasta jums tinkamesnė. Jei jautrūs dantys, kraujuoja dantenos, labiau tiks su uždegimą mažinančių ramunėlių, miros, gvazdikėlių ar medetkų ekstraktais. Nuo dantų apnašų, esant nemaloniam burnos kvapui, patariama dantis valyti pasta su jūros druska, moliu, rozmarinų, mėtų ekstraktais. Ekologiškos pastos taip pat skirstomos į balinamąsias, uždegimą ar dantų jautrumą mažinančias, dantenų kraujavimą slopinančias ir k.t.

 

Putojančios pastos

 

Daugelis žmonių nemėgsta natūralių ar ekologiškų dantų pastų vien todėl, kad jos neputoja ir yra ne itin malonaus skonio. Klaidingai mano, kad tokia pasta prasčiau valo dantis. Nieko panašaus. Tai tik įpročio reikalas. Anot odontologų, putojimą sukelia cheminės medžiagos. Dažniausiai į įprastas dantų pastas dedama putojimą sukeliančio natrio laurilsulfato, kuris dėl didelės koncentracijos naudojamas grindų, automobilių plovikliuose ir kt. Nors dantų pastose jo koncentracija labai maža, dirgina burnos gleivinę, gali pažeisti kepenis, inkstus, sukelti odos problemų. Be to, mokslininkų ištirta, kad ši cheminė medžiaga silpnina imuninę sistemą. Na, o jei jums vis tiek norisi putojančios pastos, iš bėdos geriau rinkitės su natrio lauretsulfatu (ši medžiaga veikia švelniau, labiau tausoja burnos gleivinę). Dar geriau naudoti neputojančias natūralias ar ekologiškas geros kokybės dantų pastas, pavyzdžiui, tokių žinomų ir savo vardą saugančių firmų kaip „Logodent“, „Weleda“, „Green People“, „Urtekram“, „Dr. Organic“ ir kt.

 

Fluoras – gerai ar blogai

 

Natūralios ir ekologiškos dantų pastos gaminamos be fluoro. Tačiau jei valotės dantis vien ekologiška pasta, bent retsykiais specialistai pataria pakeisti pasta su fluoru. Nedideli fluoro kiekiai yra naudingi: stiprina dantis, saugo juos nuo ėduonies ir pan. Tačiau piktnaudžiauti nereikėtų, nes fluoras yra chemiškai veikli medžiaga, dėl kurio pertekliaus ant dantų gali atsirasti baltų dėmių, jis gali sutrikdyti skydliaukės hormonų veiklą ir kt. Tad protingiausia pastą su fluoru naudoti tik tam tikrais atvejais, kai šios medžiagos trūksta geriamajame vandenyje (yra mažiau 0,5–0,8 mg/l) arba jei dantys yra labai pažeisti ėduonies. Bet kokiu atveju pasitarkite su odontologu.

 

Ekologiškų dantų pastų privalumai

 

♦ Jos gaminamos be jokių sintetinių priedų. Tokiose pastose nėra sintetinių konservantų, dažų ar kvapų.

♦ Jų sudėtyje nėra toksiškai organizmą veikiančių parabenų, kurie turi savybę kauptis audiniuose. Parabenai gali sukelti alergiją, sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą ir kt.

♦ Vietoj sintetinių balinamųjų medžiagų naudojamos mineralinės druskos, molis, kreida, kurios saugiai, nepažeisdamos dantų bei dantenų poliruoja ir balina. Įrodyta, kad šios medžiagos, kaip ir sintetinės, taip pat veiksmingai šalina dantų apnašas, tik nekenkia organizmui.

♦ Nėra fluoro, kurio per dideli kiekiai gali pažeisti dantis ir pakenkti organizmui.

♦ Į ekologiškas dantų pastas dedama įvairių natūralių eterinių aliejų ir kitų augalinių medžiagų (pavyzdžiui, raudonųjų dumblių, greipfrutų ar granatų ekstrakto ir kt.), kurie turi gydomųjų ar bakterijas naikinančių savybių. Taip pat bičių produktų (propolio ir kt.). O kaip konservantai naudojami alkoholis, druska, augalinis glicerinas.

 

Natūralių medžiagų poveikis

 

Arbatmedžių aliejus
Turi dezinfekcinių savybių, skatina žaizdų gijimą, saugo nuo daugelio dantenų ligų, uždegimų.

 

Alavijas
Tai – puikus antiseptikas, mažinantis uždegimus. Dantų pastą su alavijais rinkitės, jei vargina gingivitas, periodontitas, stomatitas. Taip pat tinka kraujuojant dantenoms.

 

Hamamelis
Gerina dantenų kraujagyslių būklę, mažina uždegimą, dezinfekuoja.

 

Ratanijos
Stiprina dantenas, mažina kraujavimą, saugo nuo dantų akmenų susidarymo

.

Rozmarinai
Slopina uždegimus, mažina paraudimus, gydo žaizdeles, naikina blogą burnos kvapą.

 

Pipirmėtės
Dezinfekuoja, naikina blogą burnos kvapą, gerina dantenų kraujotaką.

 

Šalavijai
Mažina dantenų kraujavimą, uždegimą, naikina bakterijas, šalina nemalonų burnos kvapą.

 

Ramunėlės
Mažina uždegimą, dezinfekuoja, gydo žaizdeles, stabdo dantenų kraujavimą.

Mira
Saugo burnos gleivinę, dantis ir dantenas nuo uždegimo, naikina bakterijų dauginimąsi, slopina skausmą, stiprina dantenų audinius.

 

Perilių sėklos
Stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, atkuria burnos gleivinės rūgštingumą, saugo nuo dantenų uždegimo ir akmenų susidarymo.

 

Molis
Viena iš sudedamųjų šveičiamųjų ir balinamųjų medžiagų. Taip pat atkuria burnos gleivinės pH pusiausvyrą, saugo nuo ėduonies, šalina negyvas daleles, naikina nemalonų burnos kvapą, skatina dantenų gijimą.

 

Granatų ar greipfrutų ekstraktas
Turi antiseptinių, mikrobus naikinančių ir uždegimą mažinančių savybių. Saugo nuo daugelio dantenų ir dantų ligų.